begerklis

beger̃klis, -ė smob. (2), begérklis (1) kas užkimęs, netekęs balso: Užkimo, tai jis šiandien visai beger̃klis Dglš. Ak tu beger̃kle, išejus oran vėl rėkausi! Ml. Kaip dainuosiu, kad aš begérklis Grž.